Džiaugsmo ratas

Posted by admin | Posted in Džiaugsmo ratas | Posted on 13-11-2010

Sykį prie vienuolyno durų priėjo valstietis ir stipriai pabeldė. Broliui durininkui atvėrus sunkias ąžuolines duris, valstietis ištiesė jam didžiulę sultingą vynuogių kekę.
“Broli durininke, ar žinai, kam noriu padovanoti šiuos vaisius, saldžiausius visame mano vynuogyne?”
“Tikriausiai vienuolyno abatui ar kuriam nors broliui.”
“Ne. Noriu padovanoti tau!”
“Man? Būtent man?” – brolis durininkas iš susijaudinimo net paraudo.
“Žinoma, kadangi visada draugiškai su manimi elgiesi ir padedi, kai paprašau pagalbos. Norėčiau, kad ši vynuogių kekė tau suteiktų bent lašelį džiaugsmo.”
Valstiečio veide švietė nuoširdi bičiuliška šypsena, tad netrukus ėmė šypsotis ir vienuolis.
Durininkas paėmė dovaną ir padėjęs matomoje vietoje gėrėjosi ja visą rytą. Vynuogės buvo išties puikios. Staiga jam šovė mintis: “Kodėl gi nepadovanojus šios kekės abatui, kad suteikčiau ir jam truputį džiaugsmo?”
Nešinas vynuogėmis brolis durininkas nužingsniavo pas abatą.
Vienuolyno viršininkas nuoširdžiai nudžiugo. Bet prisiminęs sergantį senyvo amžiaus brolį nusprendė: “Nunešiu vynuoges jam, gal jis kiek pralinksmės.”
Taigi, vaisių kekė nukeliavo toliau. Neužsibuvo net ir sergančiojo brolio celėje. Mat šis pagalvojo, kad vynuogės suteiktų džiaugsmo broliui virėjui, nuolat triūsiančiam prie puodų, tad nusiuntė vaisius jam. Virėjas savo ruožtu padovanojo vynuoges broliui zakristijonui, nes norėjo jį pradžiuginti, o pastarasis sumanė pavaišinti patį jauniausiąjį vienuolyno brolį. Šis nunešė vynuoges dar kitam. Pagaliau saldžiųjų vynuogių kekė sugrįžo pas brolį durininką. Tik tada ratas užsidarė. Džiaugsmo ratas.
Meilė – tai vienintelis turtas, kuris auga tada, kai juo pasidalijama: vienintelė dovana, didėjanti dovanojama. Tai vienintelis dalykas, kurio kuo daugiau atiduodame, tuo daugiau gauname; dovanok meilę, nelaikyk jos sau, leisk jai skristi kartu su vėju, iškratyk savo kišenes ir ištuštink savo krepšį. Tada turėsi daug daugiau nei iki tol.

Bruno Ferrero